Kartais nuotykis prasideda nuo atsitiktinio susitikimo. Tyrinėdama senovinio Šilko kelio pėdsakus Bulgarijos, Graikijos ir Turkijos pasienyje, archeologė Veska netikėtai sutinka jaunystės bičiulį Saidą. Netrukus jis paslaptingai dingsta, o jo paieškos moterį nuveda į pasienio mafiozų pasaulį, gyvenantį pagal savas taisykles. Šiame nuotykyje atsiranda vietos užstalės pokalbiams, meilės trikampiui, povo kiaušiniams, dyzelino sandoriams ir ilgoms valandoms už vairo. Absurdiškiausi įvykiai čia priimami taip ramiai, lyg būtų įprasčiausia kasdienybė.
Po filmo „Vesternas“ viena ryškiausių Berlyno mokyklos kūrėjų Valeska Grisebach dar kartą žaidžia kino žanrais. Ji pasiskolina kriminalinės dramos taisykles, tačiau sąmoningai atsisako tradicinės įtampos. Pistoletas čia gali ir iššauti, tačiau net ir tada svarbiausia lieka ne veiksmas, o žmonės. Dirbdama tik su neprofesionaliais aktoriais ir filmuodama vietos gyventojus, režisierė kuria autentišką pasaulį, kuriame didžiausi nuotykiai slypi netikėtuose susitikimuose, tyloje ir paprasčiausiame žmogiškame ryšyje.
2026 m. Kanų kino festivalio pagrindinės konkursinės programos filmas, pelnęs Žiuri prizą.
Filmas vokiečių ir bulgarų kalbomis su lietuviškais ir angliškais subtitrais.
